2017 m. gruodžio 16 d.
2017-11-14  

KAS NAUJO ASTRIDOS LINDGREN GYVENIME?



Astrida Lindgren gimė 1907 m. lapkričio 14 d. – lygiai prieš 110 metų. Prieš 15 metų, 2002-aisiais, ji iškeliavo į Nangijalą (Astridos Lindgren dvasia norėtųsi pridurti – ir nė karto nebuvo grįžusi).



Jos populiarumas buvo toks, kad ilgainiui ji nebesugebėjo atsakinėti į iš viso pasaulio plūstančius gerbėjų laiškus pati.

Jos taip kruopščiai slėptas asmeninis gyvenimas tapo viešas, o bėgant metams ir jai įsitraukus į visuomeninius ir politinius reikalus, vieninteliu trokštamu dalyku tapo ramybė. Savo devyniasdešimtmetį ji žadėjo švęsti kur nors pasislėpusi, tik nežinojo, kur. Tikriausiai slėptųsi ir nuo šio šurmulio, kurį prisiekę Astridos Lindgren gerbėjai kelia jos 110-ųjų gimimo metinių proga. Kas šiame iki kaulelių išnarstytame rašytojos gyvenime gali būti naujo? Ogi šis tas atsitiko. Bet pradėkime nuo to, kas žinoma.

Laiminga vaikystė. Taip, ji buvo be galo laiminga. Astrida Ana Emilija Erikson, išvydusi šį pasaulį 1907 m. lapkričio 14 d., turėjo vyresnį brolį Gunarą, o vėliau gavo „dovanų“ dvi jaunesnes sesutes – Stiną ir Ingegerdą. Puiki žaidimų komanda, ar ne? Laisvė, saugumas ir žaidimai nuo ryto iki vakaro, retkarčiais paįvairinami ūkio darbų, tokių kaip daržų ravėjimas ar dilgėlių vištoms skynimas – vaikystė, tapusi viso gyvenimo nostalgija ir garantu to, kad net baisiausi gyvenimo vėjai ir smarkiausios audros, blaškę Astridą Lindgren, niekada nesugebėjo jos palaužti. Net sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis ji sugebėdavo į viską pažvelgti su smolandietišku humoru ir saviironija. Vaikystėje gi gavo tokią dozę meilės, kurios, berods, pakako visam gyvenimui.

Pašėlusi paauglystė. Tačiau ši laimė baigėsi, kai Astridai sukako 13 metų. Tada, kaip ji pati pasakojo, staiga suvokė, kad nebegali žaisti. Ir tai prilygo tragedijai. Guvi, šmaikšti ir gaivališkos energijos pilna paauglė tapo miestelio padauža, pamėgo įvairius pasilinksminimus, nusirėžė kasas, kas tuo metu buvo didžiausia sensacija, kartais vilkėjo vyriškais rūbais ir konfliktavo su tėvais. Tuo pat metu jai puikiai sekėsi rašyti. Kartą mokyklinį rašinėlį išspausdino vietinis laikraštis ir Astridą imta pravardžiuoti „Vimerbiu Selma Lagerliof“. Niekada nebūsianti rašytoja – tokį pažadą tada sau davė Astrida. O kad būtų žinojusi, kuo pavirs tas „niekada“!

Nesantuokinis vaikas. „(...) mano jaunystė buvo labai linksma, tik ji baigėsi tuo, kad aštuoniolikos tapau nėščia. Tai man atnešė daug skausmo, nes aš labai myliu vaikus, o savo pirmojo sūnaus ilgokai negalėjau auginti pati. Juo rūpinosi auklė, o aš Stokholme mokiausi sekretorės amato,“ – pasakojo ji viename interviu[1]. Ši asmeninė drama sukėlė provincialiame Vimerbiu didesnį skandalą nei tada, kai Gustavas Vaza buvo atėmęs miesto teises, ir privertė Astridą bėgti į Stokholmą – ten, kur tokių kaip ji pasimetusių naivių merginų, taip greitai ir skausmingai atsidūrusių suaugusiųjų pasaulyje, buvo ne viena... Šie skaudūs išgyvenimai – važiavimas slaptai gimdyti į Kopenhagą, vaiko palikimas globėjams, grįžimas į alkaną ir skurdų didmiesčio gyvenimą, kiekvienos erės taupymas kelionei pas sūnelį, kova už galimybę būti su juo ir begalinis ilgesys – tarsi peilio ašmenimis perrėžė Astridos gyvenimą ir įsirėžė jos žvilgsnyje, giliame, nuolatos žvelgiančiame kažkur į tolį, kupiname melancholijos... Tačiau žvelgiant iš perspektyvos supranti, kad jei ne tas mažasis Lasė, kurio taip ilgėtasi ir dėl kurio kovota, nebūtų nei Bu Vilhelmo Nilsono, nei Rasmuso, nei Bertilio, nei visų kitų vienišų vaikų, kuriais reikia pasirūpinti. Ir Astrida pasirūpino kaip galėdama geriausiai – perkeldama juos į vaizduotės pasaulį.

Literatūrinės karjeros pradžia. Tačiau nėra to blogio, kuris nepraeina, nėra to skausmo, kuris neatlėgsta. Geriausias galimas jo išgyvenimo rezultatas – transformacija. Skausmo transformacija į literatūros kūrinius. Laikai pasikeitė ir iš pervargusios, ne visada sočios, vienišos mamos Astrida tapo pasiturinčia viduriniosios klasės namų šeimininke. Ponia Lindgren. Ponia Lindgren atsidėjo savo vaikų – Larso ir Karinos – auklėjimui, ji visada teigė, kad net jei tuo metu nebūtų įprasta pasilikti namuose su vaikais, ji vis tiek tai būtų padariusi. Nes vaikams reikia vaikystės ir reikia mamos. Viename interviu ji ištaria paguodos žodžius paaugliams, kurie, kaip kadaise ji pati, nebegali žaisti, yra pasimetę ir nežino, ką daryti su savo gyvenimais: jūs vėl galėsite žaisti, šiek tiek vėliau, su savo vaikais. Ir ji žaidė: išlaipiojo visus medžius Vazos parke, visas kalvas, parodė jiems visus Smolando upeliukus, visas šlamančias liepas ir suokiančias lakštingalas. Kartą sirgdama Karin paprašė papasakoti istoriją. „Apie ką?“ – paklausė Astrida. „Apie Pepę Ilgakojinę,“ – atsakė Karina, tik ką ir sugalvojusi šį beprotišką vardą. Taip gimė visos istorijos apie šią nepaprastai stiprią, neišauklėtą, bet geros širdies mergaitę, apvertusią aukštyn kojomis visą vaikų literatūrą. Karin dėka atsirado ir ponas Lelijinis iš rinkinio „Nykštukas Nilsas Karlsonas“, ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo. O štai anūkai įkvėpė Emilį iš Lionebergos, nes kas beliko daryti, kai trimetis pasiutusiai rėkia ir net nežada užsičiaupti, kaip paklausti: „O žinai, kas nutiko Emiliui iš Lionebergos?“. Tada visi riksmai nutyla ir smalsios akys nukreipiamos į močiutę. „Pepės Ilgakojinės“ rankraštį Astrida užrašė pati atsigulusi į ligos patalą kaip dovaną Karinai gimtadienio proga. Kartu išsiuntė į leidyklą „Bonniers“, kuri iki šiol tikriausiai graužia nagus, kadaise šio rankraščio atsisakiusi kaip „perdėm originalaus ir antipedagogiško“. Pepė užkariavo pasaulį, o niekam lig tol nežinomą namų šeimininkę pavertė pasaulinio garso rašytoja. Dabar niekas nekvestionuoja „Pepės“ vertės, bet tik pasirodžiusi šiame pasaulyje ji buvo ir uždrausta, ir kupiūruota, ir netgi kai kurie mokytojai, skaitę ją mokiniams per pamokas, turėjo atsisveikinti su savo darbo vieta...

Pasaulinio garso rašytoja. Astrida nenuleido rankų ir „Pepės“ bei naujai parašytos knygos „Brita Mari išlieja širdį“ (tarp kitko, išleistos lietuviškai 2015 m.) rankraščius išsiuntė į konkursus, paskelbtus leidyklos „Rabén & Sjögren, tuo metu beveik bankrutavusios. Abi knygos laimi prizines vietas, publikuojamos ir taip prasideda dešimtmečius trukęs Astridos Lindgren ir šios leidyklos bendradarbiavimas, ne tik išgelbėjęs leidyklą nuo bankroto, išleidęs visas jos parašytas knygas, bet ir pačią autorę įdarbinęs dar ir redaktore. Taip Astrida ne tik džiugino skaitytojus savo kūryba, bet ir dalijo patarimus kitiems rašytojams. Per savo rašytojos karjerą, trukusią nuo 1944 m., kai išleista pirmoji jos knyga „Brita Marija atveria širdį“, iki 1992 m., kai ji oficialiai pranešė daugiau neberašysianti, parašė apie 80 įvairių žanrų kūrinių – nuo paveikslėlių knygų iki detektyvų, nuo realistinių vaizdelių iki pilnų išmonės literatūrinių pasakų, taip pat ji rašė dainas, pjeses, scenarijus filmams. Kai kurie kūriniai, parašyti kaip filmų scenarijai, paskui virto knygomis. Tokie yra „Mes Varnų saloje“ ir „Rasmusas klajūnas“. Astridos Lindgren knygų vertimai į kitas kalbas 2017 m. pasiekė apvalųjį šimtą ir jį perkopė. Pasaulyje parduota 160 milijonų egzempliorių jos knygų. Astridos Lindgren biografijoje[2] Margareta Striomsted rašė, kad iš pasaulyje išleistų jos knygų galima vienas ant kito pastatyti 175 Eifelio bokštus ir 3 kartus apjuosti Žemės rutulį, dabar šie įspūdingi skaičiai turėtų būti dar didesni. Bet ne skaičiai čia svarbiausia, pati Astrida sakė, kad jai nėra nieko svarbiau nei blizgančios jos knygas skaitančių vaikų akys.

Kas naujo? Tad kas naujo gyvenime, apie kurį, berods, jau viskas žinoma? Ogi nieko panašaus, Astrida pažeria mums staigmenų. Štai 2015 m. Švedijoje pasirodė Astridos Lindgren karo dienoraščiai, rašyti 1939–1945 m. Juose atsiveria Astridos Lindgren kaip rašytojos priešistorė, globalių karo įvykių ir Švedijos neutraliteto fone fiksuojami šeimos džiaugsmai ir skausmai, maisto ir drabužių kainos, vaikų ligos ir sutuoktinio išdavystės. Naujas dokumentinis režisierės Kristinos Lindström filmas „Astrida“ atskleidžia dar naujų, nežinomų faktų: sužinome, kas buvo Larso tėvas, dėl ko visą gyvenimą gailėjosi Astrida, kaip ne visai laimingai klostėsi jos santuoka, išgirstame apie du berniukus vokiečius, atvykusius į Švediją traukiniu pas rašytoją, kuri nemuša vaikų, apie paauglę, ilgą laiką asmeniškai susirašinėjusią su Astrida, ir taip išvengusią savižudybės... Vienas šio filmo leitmotyvų – vienatvė. Vienatvė, kuri neišvengiamai ištiko mirus vyrui, broliui, sūnui... Vienatvė, kurią reikėjo jaukintis, kurioje reikėjo liūdėti, džiaugtis ir kurti...

Tad atsakydami į klausimą, iškeltą šio rašinio pradžioje, turėtume atsakyti, kad taip, šis tas atsitiko. Ir dar atsitiks, nes ši klausimo formuluotė liudija apie Astridos gyvenimo (kad ir koks sunkus jis buvo!) šventę, apie darbų tąsą, apie idėjų įsitvirtinimą mūsų galvose ir vertybių mūsų širdyse. Ir jei galėčiau iš savo pragyventų metų atimti gerą dešimtmetį, išsliūkinčiau naktį į Vilniaus gatves, išsirinkčiau kokią gerai matomą sieną, išsitraukčiau purškiamų dažų buteliuką ir drąsiai išvedžiočiau: „Astrida gyva“.

 

Astridos Lindgren bibliografija lietuvių kalba

  • Rasmusas klajūnas / A. Lindgren; vertė E. Stravinskienė. – Vilnius: Vaga, 1965 (kiti leidimai: 1992, 2000, 2004, 2006, 2011, 2014).
  • Padaužų kaimo vaikai / Astrida Lindgren; iš švedų kalbos vertė Eugenija Stravinskienė; iliustravo Ilona Wikland. – Vilnius: Lietus, 1996 (kiti leidimai: 2001, 2005, 2007, 2007, 2015).
  • Emilis iš Lionebergos: apysakos / Astrida Lindgren; iš švedų kalbos vertė Eugenija Stravinskienė. – Vilnius: Lietus, 1993 (kiti leidimai: 1997, 1999, 2000, 2004, 2007, 2008).
  • Lota iš Pramuštgalvių gatvės: apysakos / Astrida Lindgren; iš švedų kalbos vertė Eglė Bučienė; iliustravo Ilona Vikland. – Vilnius: Lietus, 2000 (kiti leidimai: 2006, 2007, 2008, 2015).
  • Mūsų visų Madikė / Astrid Lindgren; iš švedų kalbos vertė Eugenija Stravinskienė; iliustravo Ilon Wikland. – Vilnius: Alma littera, 1997 (kiti leidimai: 1998, 2003, 2006, 2012, 2014).
  • Mes Varnų saloje: apysaka / Astrida Lindgren; iš švedų kalbos vertė Eugenija Stravinskienė; iliustravo Iluna Vikland. – Vilnius: Vyturys, 1987 (kiti leidimai: 1998, 1999, 2003, 2005, 2006, 2007, 2011, 2013, 2015, 2016, 2017).
  • Ronja plėšiko duktė: apysaka / Astrida Lindgren; iš švedų kalbos vertė Eugenija Stravinskienė; iliustravo Iluna Vikland. – Vilnius: Vaga, 1985 (kiti leidimai: 1996, 1997, 1998, 1999, 1999, 2003, 2005, 2007, 2008, 2011, 2013, 2015, 2016).
  • Pepė Ilgakojinė: apysaka / Astrida Lindgren; iš švedų kalbos vertė Eugenija Stravinskienė; iliustravo Ingrida Vang Nyman. – Vilnius: Vyturys, 1991 (kiti leidimai: 1997, 2007).
  • Pepė eina į mokyklą / Astrida Lindgren; vertė Eugenija Stravinskienė; dailininkas Rimvydas Kepežinskas. – Kaunas: Šviesa, 2005.
  • Ar pažįsti Pepę Ilgakojinę? / sukūrė Astrida Lindgren ir Ingrida Nyman; iš švedų kalbos vertė Laima Bareišienė. – Vilnius : Garnelis, 2012.
  • Kalio Bliumkvisto nuotykiai / Astrida Lindgren; vertė I. Olšauskaitė ; iliustracijos A. Vasino. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1961 (kiti leidimai: 2006, 2007, 2017).
  • Didysis seklys Bliumkvistas / Astrid Lindgren; iš švedų kalbos vertė Eglė Bloznelienė. – Vilnius: Homo faber, 1996.
  • Pavojingas Kalio Bliumkvisto gyvenimas: antroji knyga apie Kalį Bliumkvistą / Astrid Lindgren; iš švedų kalbos vertė Eglė Bloznelienė. – Vilnius: Homo faber, 1997.
  • Kalis Bliumkvistas ir Rasmusas: trečioji knyga apie Kalį Bliumkvistą / Astrid Lindgren; iš švedų kalbos vertė Eglė Bloznelienė. – Vilnius: Homo faber, 1997.
  • Nykštukas Nilsas: pasakos / Astrida Lindgren; vertė Aldona Liobytė; iliustr. Hana Čajkovska. – Vilnius: Vaga, 1969 (kiti leidmai kaip „Nykštukas Nilsas Karlsonas“: 1999, 2012).
  • Meilės aukų gelbėtojai / Astrid Lindgren; iš švedų kalbos vertė Laima Bareišienė. – Vilnius: Homo faber, 1998.
  • Rasmusas, Pontusas ir Tukeris: apysaka / Astrid Lindgren; iš švedų kalbos vertė Laima Bareišienė; iliustravo Eric Palmquist. – Vilnius: Garnelis, 2012.
  • Broliai liūtaširdžiai: apysaka / Lindgren Astrida; iš švedų kalbos vertė E. Stravinskienė; iliustr. I. Viklandas. – Vilnius: Vaga, 1979 (kiti leidimai: 1997, 2002, 2007).
  • Baltosios Rožės riteris / A. Lindgren; vertė P. Juodelis. – Vilnius: Valst. grož. lit. l-kla, 1959.
  • Mijo, mano Mijo: apysaka / Astrida Lindgren; iš švedų kalbos vertė E. Stravinskienė; iliustravo: Iluna Vikland. – Vilnius: Lietus, 1994 (kiti leidimai: 2005).
  • Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo / Astrida Lindgren; vertė R. Butkutė; piešiniai Iluno Viklando. – Vilnius: Valst. grož. lit. l-kla, 1958 (kiti leidimai: 1974, 1995, 1999, 2000, 2007, 2008, 2015, 2017; Mažylis ir Karlsonas: knygelė paruošta iš animacinių filmukų pagal A. Lindgren „Mažylis ir Karlsonas“ / dailininkas A. Savčenko; iš rusų kalbos vertė J. Mažeikis. – Vilnius: Rosma, 1994.
  • Papieviai / Astrid Lindgren; iš švedų kalbos vertė Eglė Bloznelienė; iliustravo Ilon Wikland. – Vilnius: Alma littera, 2000 (kiti leidimai: 2006).
  • Kerstina ir aš: apysaka / Astrid Lindgren; iš švedų kalbos vertė Laima Bareišienė; iliustravo Taida Balčiūnaitė. – Vilnius: Garnelis, 2008 (kiti leidimai: 2013).
  • Smarkuolė Kaisa: apsakymai / Astrid Lindgren; iš švedų kalbos vertė Laima Bareišienė; iliustravo Ingrid Vang Nyman. – Vilnius: Garnelis, 2012.
  • Lota moka važiuoti dviračiu: apysaka / Astrid Lindgren, Ilon Wikland; iš švedų kalbos vertė Laima Bareišienė. – Vilnius: Garnelis, 2012.
  • Brita Mari išlieja širdį: apysaka / Astrid Lindgren ; iš švedų kalbos vertė Laima Bareišienė ; iliustravo Indrė Salanginaitė. – Vilnius : Garnelis, 2015.
  • Samuelis Augustas iš Sevedstorpo ir Hana iš Hulto: vaikystės prisiminimai ir esė / Astrid Lindgren; iš švedų kalbos vertė Alma Braškytė; įžangą lietuviškajam leidimui parašė Kęstutis Urba. – Kaunas: Šviesa, 2002.
___________________________
 

[1] „Vaikus labiau mylėjau negu vyrus“, Šiaurės Atėnai, 1992.XII.18, Nr. 49 (144)

[2] Strömsted, Margareta. Astridos Lindgren biografija, iš švedų kalbos vertė Mantas Karvelis. – Vilnius: Gimtasis žodis, 2008. 

 

Inga Mitunevičiūtė

2017-11-14

Vaikų literatūros kalendorius.
 

Rubriką „Vaikų literatūros kalendorius“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

 

 

 

 

 

 
Atgal   Spausdinti  

 Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
27282930010203
04050607080910
11121314151617
18192021222324
25262728293031
Gruodis
    2017     
 

  

 

 
   
 
 Mus remia:
 

 

 
 

 

SRTRF 2017 m. suteikė dalinę paramą svetainės projektui „Lengva rasti gerą knygą: informacijos apie vaikų literatūrą skaitmeninimas ir sklaida

 

 
 
 

Gedimino pr. 51
01504 Vilnius

El. paštas: vaikai@lnb.lt

 
  © 2004-2017 Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius Sprendimas: IDAMAS, naudojamas SMARTWEB.