2017 m. spalio 21 d.
2017-09-21  

PRANCŪZŲ RAŠYTOJAI EVELYNE BRISOU-PELLEN – 70



Jauniesiems Lietuvos skaitytojams žinomos tik trys prancūzų rašytojos Evelyne Brisou-Pellen (g. 1947 09 21) knygos – „Vilkų žiema“, „Prakeikti maldininkai“ ir „Perverta kaukolė“, tačiau ji – itin produktyvi autorė, parašiusi arti pusšimčio kūrinių įvairaus amžiaus vaikams ir paaugliams. 


Dalį vaikystės autorė praleido Maroke esančiame Mekneso mieste, vėliau su šeima gyveno Bretanės regione Prancūzijoje. E. Brisou-Pellen studijavo literatūrą, kurį laiką dirbo mokytoja. Pedagoginę karjerą nutraukė gimus pirmajam sūnui, o netrukus susilaukusi antrojo atsidėjo motinystei.

1978 m. autorė radėjo rašyti vaikų žurnalams, pirmasis jos tekstas publikuotas populiariame komiksų žurnale vaikams „Perlin et Pinpin“.

Pirmąjį romaną „Akmenų nakties paslaptis“ (pranc. Le Mystère de la nuit des pierres) Evelyn Brisou-Pellen išleido 1980 m. Didžioji rašytojos kūrinių dalis – istoriniai nuotykių romanai, nukeliantys skaitytoją į tolimą praeitį. Savo kūryboje autorė vaizdžiai ir įtraukiančiai tyrinėja skirtingas eras ir geografines teritorijas, neprikišamai pažerdama istorinių žinių bei įtikinamai perteikdama skirtingų vaizduojamų laikmečių pasaulėvoką. 

Už savo kūrinius E. Brisou-Pellen Prancūzijoje yra gavusi gausybę literatūrinių apdovanojimų, tarp kurių – Knygos premija už 1984 m. išleistą „Mongolų kalinį“ (pranc. Prisonnière des Mongols), taip pat – Prix des Incorruptibles premija (šio apdovanojimo laureatus renka patys jaunieji skaitytojai) 2015 m. už pirmąją serijos „Dvaras“ (pranc. Le manoir) knygą „Liamas ir amžinybės žemėlapis“ (pranc. Liam et la carte d'Eternité), kuri 2013 m. jau buvo laimėjusi Gulli premiją.

Autorė prisipažįsta daug savo darbo laiko leidžianti tarp įvairiausių istorinių dokumentų, žinynų ir žodynų – ją žavi galimybė gyventi daugybę gyvenimų keliuose laikmečiuose, su kuriais pati išsamiai susipažįstanti ir dedanti visas pastangas kuo aiškiau ir patraukliau žinias apie tolimą praeitį perteikti skaitytojui. „Radau lengvą ir malonų būdą gyventi kelis gyvenimus,“ – teigia E. Brissou-Pellen (http://www.brisou-pellen.fr).

Lietuviškai išverstose trijose autorės knygose „Vilkų žiema“ (pranc. L'Hiver des loups), „Perverta kaukolė“ (pranc. Le Crâne percé d’un trou) bei „Prakeikti maldininkai“ (pranc. Les Pèlerins maudits) skaitytojas dalyvauja neįtikėtinai šiurpiuose nuotykiuose, į kuriuos papuola beturtis keliaujantis raštininkas Garenas Jaučiakulys. XIV a. Prancūzija romanuose vaizduojama kaip atšiauri, griežtų religinių doktrinų, šiurpą keliančių prietarų ir pavydo bei žiaurumo persmelktas kraštas – visose trijose knygose kuriama baugi, įtampos kupina atmosfera neleidžia atsipalaiduoti ir jei ne žavingas pagrindinio veikėjo Gareno humoro jausmas, vaizduojami įvykiai net ir suaugusiam skaitytojui keltų baugulį.

Tad kas tas apdriskęs jaunuolis, nepabūgstantis net žiauriausių nusikaltimų, kuriuos, smalsumo ir teisybės troškimo vedamas, pats galiausiai išaiškina? Garenas Jaučiakūlys – maždaug penkiolikametis keliaujantis raštininkas, kurio visas turtas – apdriskę dėvimi drabužiai ir per petį permesta rašyklinė su rašymo reikmenimis. Savo amžiaus pats Garenas nežino, tačiau „jam veikiausiai bemaž penkiolika ar bent jau trylika keturiolika metų“[1](jo amžius rodosi esąs maždaug toks pats visuose dvylikoje šios serijos romanų), kadangi „jo motina niekada neįstengė prisiminti, kada jis gimęs, netgi kuriuo metų laiku“[2]. Tiesa, apie jaunojo raštininko šeimą sužinoti ką nors išsamesnio sudėtinga – visose knygose kur ne kur raštininkas tik probėgšmais prisimena gimtuosius namus, tačiau ilgesio tuose prisiminimuose nėra – jis mena „vienintelį kambarėlį, tamsų ir aprūkusį, kuris vaikystėje buvo jo būstas. Jų ten glaudėsi daugiau kaip dvi dešimtys, susispaudusių ant čiužinių po aštuonis“[3], o jis buvo devynioliktas iš 25 vaikų. Duoną jaunasis klajūnas pelnosi keliaudamas kur akys veda, ieškodamas gyvenviečių, kuriose už mokestį arba maistą ir nakvynę rašo beraščiams žmonėms pranešimus, testamentus, skolų raštelius ar ko prireikia pagal aplinkybes. Tai – „lindgreniškas“ herojus – padauža ir pramuštgalvis, nuolat įsiveliantis į painias žmogžudysčių istorijas. Išskirtinis šio vaikiščio bruožas – nepasotinamas smalsumas ir teisybės siekis, kadangi „[l]abiausiai jis negalėjo pakęsti neteisybės. Ji visada kėlė jam nepaaiškinamą įtūžį, ypač jei neturėjo nieko bendra su juo pačiu“[4]. Tad kokios baugios bebūtų aplinkybės, į kurias jis, rodos, nejučiomis įsivelia, net rizikuodamas gyvybe jis kaskart pasiryžta asmeniškai išsiaiškinti kraupių nusikaltimų kaltininkus.

Pramuštgalviškas Gareno žavesys atsispindi ir jo polinkyje meluoti, riesti tokias istorijas apie savo asmenį ir praeitį, kad neretai pats save turi stabdyti: „[a]tmintis – bėda meluojant: reikia prisiminti visa, ką pasakei“[1]; „kuo labiau neįtikėtina istorija, tuo ji turi būti trumpesnė“[2]. Visiems išsijuosdamas Garenas meluoja ne tik apie savo kilmę, šeimą ir išsilavinimą, bet ir kiekvienam naujai sutiktam žmogui prisistato vis kita pavarde – Kaimakūlys, Vilkakūlys, Dulkiakūlys ir daugybe kitų, kurias sukuria čia pat vietoje, kadangi „didvyriškas vardas gali įkvėpti drąsos“[3], o tikroji – Jaučiakūlio – pavardė jam neatrodo itin herojiška. Neabejotinas simpatijas skaitytojui turėtų kelti ir nuolatinis Gareno alkis, neretai jam pakišantis koją ir įpainiojantis jį į dar keblesnes situacijas, tačiau jaunasis raštininkas yra kone bejėgis ką pakeisti, juk „jo skrandis – tikra bedugnė pragarmė“[4].

Visų šios serijos knygų veiksmas vyksta XIV amžiaus viduryje, Šimtamečio karo nualintoje ar tebealinamoje Prancūzijoje, nukentėjusioje ir nuo visą Europą nusiaubusio maro pandemijos. Šios aplinkybės tampa palankia dirva rašytojai E. Brisou-Pellen kurti tamsią, niūrią, kone vaiduoklišką aplinką laikmetyje, kai niekas niekuo nepasitikėjo, žmonės blaškėsi tarp karštligiško tikėjimo, uolaus bažnytinių prievolių vykdymo ir atsidavimo žūtbūtinio išlikimo instinktams, sąlygojantiems gobšumą, žiaurumą ir tikėjimą miglotais prietarais.

„Vilkų žiemoje“ vaizduojamas XIV a. vidurio lapkritis Dievo užmirštame Prancūzijos užkampyje – mažame nuo likusio pasaulio atsiskyrusiame kaimelyje, į kurį klajodamas atsibasto Garenas ir randa prieglobstį nuo miškus užplūdusių vilkų. Kaip netrukus paaiškėja, nakvynę jam suteikė kaimelio atstumtoji maždaug trylikametė Žordana, viena gyvenanti su dviem mažylėmis sesutėmis ir laukianti iš piligriminės kelionės vis nepargrįžtančio tėvo. Nors kaimo uždarumas bei siaubą keliantys vilkų pasirodymai raštininkui Garenui labai ne prie širdies, jis netrunka suprasti, kad Žordanos atskyrimas nuo kaimo, jos sąsajos su vilkais (šie ją, vos trejų sulaukusią mergaitę, pasiklydusią miške, priėmė į savo tarpą, maitino ir rūpinosi, kol jų buveinę aptiko anglininkai ir „išgelbėjo“ Žordaną) ir paslaptingos mirtys, ištinkančios piemenukus neva užpuolus vilkui – tarpusavyje susiję ne taip jau akivaizdžiai, kaip tai bando pateikti iš baimės ir prietarų akli beširdžiai kaimiečiai.

„Pervertoje kaukolėje“ vaizduojami 1357 m., karo ir maro nualinta Normandija, kur Garenas, nesunkiai suviliotas pakeliui sutikto klajojančio berniuko, padirbtų relikvijų pardavėjo Luiso, patenka į Šventojo Mykolo kalno vienuolyną. Čia jis sutinkamas kone išskėstomis rankomis – maras nusinešęs bene visų vienuolyno raštininkų gyvybes, tad berniokas, mokantis naudotis plunksna, tampa pravarčiu „grobiu“ – kaip netrukus paaiškėja, intrigų ir paslapčių pritvinkusiame vienuolyne Garenas naudingas ne tik kaip naujasis raštininkas, bet ir potencialus kaltininkas kažkieno nusikaltimams. Dar nespėjęs apšilti kojų (o jas klajūnas netrukus apšyla ir tiesiogine prasme, nes vienuolynas jam parūpina naujus drabužius ir šiltą apavą), Garenas įpainiojamas į didžiosios tiesiog Kalnu vadinamo vienuolyno relikvijos – šventojo Obero kaukolės – vagystę. Netrukus aptinkamas ir senojo vienuolyno raštininko lavonas, tad milžiniškame baugiame vienuolyno pastate, supamame dukart per dieną pakylančios ir sausumą užliejančios jūros, Garenas nori nenori turi išsiaiškinti paslaptingas vis atsiskleidžiančias vagystes, kadangi nuo to priklauso jo paties gyvybė.

„Prakeikti maldininkai“ vaizduoja kone Agatos Kristi plunksnos vertą nusikaltimų grandinę: netikėtai susidūręs su piligrimų būreliu, kalbančių maldą už ką tik paslaptingomis aplinkybėmis nužudytą bendrakeleivį, klajoklis raštininkas Garenas prie jų prisijungia ir tampa liudininku kone kasnakt įvykdomų vis naujų maldininkų žmogžudysčių. Kaip ir įprasta šios serijos romanuose, Garenas tampa ir vienu įtariamųjų – taip jau nutinka, kad nemažai įkalčių byloja prieš jį patį. Tačiau išradingas, nors toli gražu ne bebaimis vaikiščias taip įsitraukia į savo spėliones, ypač po kone motiną jam, nors ir trumpai, atstojusios piligrimės Adalaisės mirties, kad eilinį kartą rizikuodamas savo gyvybe, išsiaiškina mįslingųjų mirčių grandinės kaltininką.

Būtų pravartu sulaukti ir daugiau prancūzų rašytojos Evelyn Brisou-Pellen kūrybos vertimų į lietuvių kalbą – autorės meistriškumas kuriant įtampą, supažindinant su istorija bei teisingumo pergalės teigimas išties prikausto dėmesį bei gali sudominti net vangiai skaitančią jaunąją auditoriją.
 

Bibliografija lietuvių kalba

  • Vilkų žiema: romanas / iš prancūzų kalbos vertė Jonė Ramunytė; iliustravo Nicolas Wintz. – Vilnius: Alma littera, 2004. – 208 p. – (10+)
  • Perverta kaukolė: romanas / iš prancūzų kalbos vertė Jonė Ramunytė; iliustravo Nicolas Wintz. – Vilnius: Alma littera, 2005. – 208 p. – (10+)
  • Prakeikti maldininkai: romanas / iš prancūzų kalbos vertė Jone Ramunytė; iliustravo Nicolas Wintz. – Vilnius: Alma littera, 2005. – 200 p. – (10+)


Siūlome paskaityti

______________________________

[1] „Vilkų žiema“, p. 9

[2] Ten pat, p. 93

[3] „Prakeikti maldininkai“, p. 36

[4] „Vilkų žiema“, p. 114

[5] „Perverta kaukolė“, p. 49

[6] „Vilkų žiema“, p. 34

[7] Ten pat, p. 18

[8] „Prakeikti maldininkai“, p. 13

Parengė Diana Gancevskaitė

Vaikų literatūros kalendorius.

 

Rubriką „Vaikų literatūros kalendorius“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

 

 

 

 

 
Atgal   Spausdinti  

 Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
25262728293001
02030405060708
09101112131415
16171819202122
23242526272829
30310102030405
Spalis
    2017     
 

  

 

 
   
 
 Mus remia:
 

 

 
 

 

SRTRF 2017 m. suteikė dalinę paramą svetainės projektui „Lengva rasti gerą knygą: informacijos apie vaikų literatūrą skaitmeninimas ir sklaida

 

 
 
 

Gedimino pr. 51
01504 Vilnius

El. paštas: vaikai@lnb.lt

 
  © 2004-2017 Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius Sprendimas: IDAMAS, naudojamas SMARTWEB.