2018 m. spalio 16 d.
2018-09-19  

IEVA BABILAITĖ: „AŠ IŠ TIKRŲJŲ PASAKOJU VAIZDAIS“


Iliustruotoja Ieva Babilaitė gimė 1973 m. rugsėjo 19 d. Vilniuje kartu su savo dvyne sese Egle. Augo trijų seserų draugijoje, tad anksti išmoko kurti ir dekoruoti lėlių namus, be galo mėgo piešti. Gabumą dailei pastebėję tėvai abi dvynes leido į M. K. Čiurlionio meno mokyklą. Ieva, būdama intravertiškesnė nei sesuo, išsisakyti pradėjo per piešinį.


„Ką nors savo artimui, klasės draugui pasakydavau piešiniais, vietoj parašyto laiško tiesiog jį nupiešdavau ir būdavo smagu matyti reakcijas. Ir supratau, kad reikia tai tęsti“, – apie anksti susiformavusį poreikį pasakoti vaizdais kalba dailininkė. Tad paskutinėse klasėse meno mokykloje pasirinko grafikos ir dizaino specializaciją, o 1990 m. baigdama mokyklą jau buvo įvaldžiusi daugelį grafikos technikų.

Tolimesnis menininkės gyvenimo kelias tarsi buvo aiškus – Vilniaus dailės akademija, grafikos studijos ir grafikos bakalauras, kurį baigė 1996 m., tačiau tolimesnę menininkės karjerą padiktavo netikėta liga, teko keltis į Olandiją, kurioje gydėsi, piešė ir mokėsi iš tos šalies dailės kūrinių ir knygų vaikams. Pasveikimo procesą, kaip sako pati dailininkė, lėmė meilė dailei, raidėms ir kaligrafijai, iš čia į Ievos Babilaitės kūrybą atėjo ir religiniai ciklai iš Šv. Rašto ir šventųjų paveikslų istorijų: „Švytintis Vilnius“ (piešinių ir poetinių meditacijų albumas kartu su Elvyra Kučinskaite, 2009), Švč. Mergelės paveikslo „Sapiegų Madona“ iliustracijų ciklas (2008), Jobo istorijos, Psalmių ciklai (2015) ir kiti.

Ieva Babilaitė kuria estampus, žavisi kaligrafija ir rankų darbo popierumi, tačiau pagrindine savo kūrybos sritimi laiko iliustraciją. Ji surengė daugiau nei 10 personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, dalyvauja grupinėse parodose, yra viena iš Knygos meno trienalės parodų rengėjų, įvairių konkursų komisijų narė, veda edukacinius užsiėmimus vaikams. I. Babilaitės kūryba įvertinta daugeliu diplomų ir premijų, jos iliustruotos knygos pelnė gražiausių metų knygų vaikams apdovanojimus, yra Lietuvos dailininkų sąjungos ir IBBY Lietuvos skyriaus narė.

Pagrindinė kūrybos sritis, kurios I. Babilaitė nuosekliai laikosi, tai vaikų knygų iliustracijos. „Iliustravimas man – tai būdas perteikti judesį, palydėti skaitytoją į patį veiksmų sūkurį, leisti patirti istoriją iš vidaus“, – sako dailininkė. Ji iliustravo daugiau nei 15 knygų vaikams, yra kelių knygų autorė ir dailininkė. Jos kūrybos ypatybė yra ta, kad kiekviena knyga – atskiras meno kūrinys. Kurdama iliustracijas knygoms ji nuolat ieško naujų meninių raiškos formų, atitinkančių knygos turinį, kuria išraiškingus ir dar niekur nematytus knygos personažus. Dailininkė sako:  „esi priverstas visų pirma sau pačiam aiškiai suformuluoti mintį, o vėliau rasti jai formą“, tad visai nenuostabu, kad kiekviena jos knyga – vis naujas ir nepakartojamas braižas, nenuspėjama dailės išraiška.

Kūrybos medžiaga renkasi ne vien įprastą pieštuką, akvarelę, guašą ar tušinį, bet įvairius karpinius ir skiautes, taip sukurdama linijų, šešėlių, faktūrų ir formų žaismes, mėgsta koliažą. „Tikslas nėra, kad vizualus knygos sprendimas konkuruotų su užrašyta mintimi, tai dviejų autorių dialogas“, – sako ji. Dailininkės siekis yra kurti vaiko meninį skonį ugdančias knygas, kalbėti kartu su knygos autoriumi, savo kūryba stengiantis pateikti vaikams kuo didesnę dailės įvairovę, lavinančią mažojo skaitytojo vaizduotę ir skonį.

Ankstyvajai dailininkės kūrybai būdingas kompozicijų aiškumas, dominuoja stambaus plano iliustracijos, personažai artimesni realistinei vaizdavimo tradicijai, tačiau jie visada kitokie, labiau stilizuoti, su neproporcingai išdidintomis galvomis, aiškia atskleista nuotaika. Tai ryšku Jurgos Čekatauskaitės knygose „Ulė ir peliukas“ (2005) ir „Uršulė eis į mokyklą“ (2009). Pagrindinės knygos herojė Uršulė vaizduojama su išdidinta galva, kad galima būtų geriau perteikti jos emocinę išraišką – liūdesį, džiaugsmą, nuostabą ir pan., veidas tampa pagrindiniu iliustracijų akcentu. Pačios knygos turi edukacinį aspektą, supažindina vaiką su mokyklos ypatumais, moko suprasti naujus iššūkius ir pareigas. Knygai „Kiškio Piškio pasakos“ (2007) ir vėlesniems Vytauto V. Landsbergio kūriniams „Pranciškus ir jo senelis Palemonas“ (2009) ir „Kiškis Pranciškus, be abejo“ (2011) dailininkė sukuria įsimintiną kiškio personažą ir nuostabiai perteikia išdykėlišką jo charakterį. Iliustracijos tiesiog alsuoja nuotykiais, pasižymi kompozicijų įvairove, atsiranda kai kur ir nonsenso elementai, būdingas pieštinis šriftas, tekstas papildomais smulkiais iliustraciniais akcentais.
 

 

Ėjimą menininko knygos link galime įžvelgti pirmoje dailininkės autorinėje knygoje „Čiauškančios raidės“ (2010), kurioje aiškiai susijungė jos pamėgta kaligrafija, abėcėlės raidės ir nuolatinis noras pasakoti vaizdais. Dailininkė stengėsi raidžių emocijas perteikti ir spalvomis, kiekvienam knygos atvertimui sukurdama naują ir netikėtą emocinį raidės paveikslą. Brandžioje kūryboje dailininkė renkasi terapinįiliustracijos poveikį, tad didžiausią dėmesį kreipia į iliustracijos nuotaiką, per kurią vaikas gali išgyventi plačią emocijų skalę – nuo džiaugsmo ir laimės iki išgąsčio ir baimės. Tam pasiekti dailininkė atsisako tipinės „gražaus paveikslėlio“ sampratos, o imasi eksperimentinio, netikėto, paslėpto ir tik per laiką prisijaukinamo atvaizdo poveikio strategiją.
 
Ypač tai ryšku Vytauto V. Landsbergio knygoje „Kiškis Pranciškus, be abejo“ (2011). Dailininkei pavyko perteikti bailaus kiškio gyvenimo ypatumus, nuolatines jo baimes, gimdomas lakios vaizduotės, senelio ramybę bei išmintį ir daugybę kiškio nuotykių. Visa knyga meniškai vientisa, iliustracijos pabirusios po knygą kaip kiškio baimės, jos išnyra savo šešėliais, atšvaitais ir besimainančiais pavidalais, su kuriais vaikas turi susigyventi ir, pažinęs kiškio išgąsties nuotykius, nebebijoti. Dailininkei pavyko baimėms suteikti pilkšvai žydrą toną, šešėlio bespalviškumą ir aiškių kontūrų neturėjimą bei atskirti juos nuo pagrindinių knygos veikėjų – raiškiai ir subtiliai išpiešto kiškio, jo senelio ir juodos kaip derva varnos.

Panašios išskirtinės meninės raiškos iliustracijomis pasižymi ir Antano Šimkaus eilėraščių knyga „Vaizdai iš gyvenimo bobulytės ir kt.“ (2012). Knygos iliustracijose sąmoningai naudojamos tik dvi spalvos, įvairiai modeliuota pilka ir plakatinė raudona. Visas knygos žaismingumas sukuriamas per apvalias iliustracijų skylutes, kurios knygoje netikėtai keičiasi – čia veidas, čia sniego gniūžtė, automobilio ratas ar močiutės Stasės mezgimo siūlas: vaiko dėmesys garantuotai bus išlaikytas. Iliustracijų savitumas su vietiniu žiemos koloritu tampa vienu iš išskirtinių knygos verčių.

Nonsenso elementai išryškėja Selemono Paltanavičiaus knygų „Kai sugenda telefonas“ (2013) ir „Gyveno kartą dėdė Debesėlis“ (2014) iliustracijose. Dėdės Debesėlio šukuosenoje, jo portrete, jų gausu ir charakteringuose gyvūnų portretuose: ant debesų giedančio gaidžio, besiilsinčio bebro ar madistės skruzdėlės.

Vėlesnės I. Babilaitės kūrybos iliustracijos įgyja dar kitas raiškos formas ir labiau tolsta nuo realybės – dailininkė siekia vien per spalvas ir formas perteikti vaikui emociją. Galima sakyti, kad ji prabyla geometrinių formų ir spalvų kalba. Ypatingai tai ryšku Ievos Babilaitės autorinėje paveikslėlių knygoje „Skrisiu“ (2014), kuri buvo įtraukta į IBBY Garbės sąrašą. Knygoje pasakojimas vyksta per judesį, per skleidžiamus knygos puslapius. Paukštuko siekis skristi be sparnų – yra pagrindinė knygos idėja, tad verčiant iliustracijas besikeičiančios geometrinės formos ir peršviečiami knygos puslapiai sukuria paukščio skrydžio įspūdį. Knyga yra autorinė ir pretenduoja į išskirtinio kūrybinio skonio lavinimą, kviečia žvelgti į pačią knygą kaip į vientisą dailės objektą.
 

Prano Mašioto 150-osioms gimimo metinėms skirto knygos konkurso knyga-nugalėtoja „Kiškis Smaližis“ (2014) prabilo šiuolaikine plėšyto popieriaus skiaučių ir maisto trupinių kalba. Spalvotos faktūros sukuria atpažįstamus zuikio, lapės, vilko ir meškos kontūrus ir apgaubia iliustracijas išplėsto horizontalaus formato knygoje gūdaus miško tankme iš karpyto popieriaus juostelių. Daivos Čepauskaitės „Baisiai gražūs eilėraščiai“ (2017) knygoje į žiūrovą yra prabylama skiaučių, tušinio linijų ir aukso skruzdėlių kalba, tam, kad skruzdės keltų kutenimo šiurpuliukus. „Smagu, kad iliustruojant dalyvauja protas, ir intuicija, ir gerai ištreniruota ranka“, – sako dailininkė.

Nuolat ieškodama įtaigių vaizdinių priemonių ir terapinio iliustracijų poveikio ji išsiskiria iš Lietuvos vaikų knygų kūrėjų aukšta menine kokybe, nenuspėjama dailės raiška ir nuolat besikeičiančiu savo kūrybos potencialu.

 

Rekomenduojame paskaityti


Vaikų knygų bibliografija

  • Ulė ir peliukas / Jurga Čekatauskaitė, dailininkė Ieva Babilaitė. – Vilnius: Tyto alba, 2005.
  • Pranciškus ir jo senelis Palemonas / Vytautas V. Landsbergis; dailininkė Ieva Babilaitė. – Vilnius: Dominicus Lituanus, 2009. – 38 p. – (Kiškio Piškio pasakos; kn. 2).
  • Uršulė eis į mokyklą / Jurga Čekatauskaitė; dailininkė Ieva Babilaitė. – Vilnius: Dominicus Lituanus, 2009. – 37 p.
  • Čiauškančios raidės / Ieva Babilaitė. – Vilnius: Žara, 2010. – 48 p.
  • Kiškis Pranciškus be abejo / Vytautas V. Landsbergis; dailininkė Ieva Babilaitė. – Vilnius: Dominicus Lituanus, 2011. – 123 p.
  • Vaizdai iš gyvenimo bobulytės ir kt. / Antanas Šimkus;{dailininkė Ieva Babilaitė. – Vilnius: Bernardinai.lt, 2012. – 44 p.
  • Kai sugenda telefonas / Selemonas Paltanavičius; dailininkė Ieva Babilaitė. – Vilnius: Žara, 2013. – 38 p.
  • Gyveno kartą dėdė Debesėlis / Selemonas Paltanavičius; dailininkė Ieva Babilaitė. – Vilnius: Žara, 2014. – 28 p.
  • Skrisiu: paveikslėlių knyga / Ieva Babilaitė. – Vilnius: I. Babilaitė, 2014. – 40 p.
  • Baisiai gražūs eilėraščiai / Daiva Čepauskaitė; dailininkė Ieva Babilaitė. – Kaunas: Žalias kalnas, 2017. – 44 p.

Parengė Jolita Liškevičienė

Vaikų literatūros kalendorius.
 

Rubriką „Vaikų literatūros kalendorius“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.



 
Atgal   Spausdinti  

 Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
01020304050607
08091011121314
15161718192021
22232425262728
29303101020304
Spalis
    2018     
 

  

 

 
   
 
 Mus remia:
 

 

 
 

 

SRTRF 2018 m. suteikė dalinę paramą svetainės projektui „Lengva rasti gerą knygą: tęstinis informacijos apie vaikų literatūrą projektas

 

 
 
 

Gedimino pr. 51
01504 Vilnius

El. paštas: vaikai@lnb.lt

 
  © 2004-2017 Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius Sprendimas: IDAMAS, naudojamas SMARTWEB.