2018 m. gruodžio 15 d.
2018-01-24  

MIRĖ RAŠYTOJA URSULA K. LE GUIN




Viena garsiausių ir reikšmingiausių amerikiečių mokslinės ir maginės fantastikos rašytojų Ursula Kroeber Le Guin mirė 2018 m. sausio 22 d., sulaukusi 88-erių. Ji taip pat rašė ir esė bei poeziją.


Ursula K. Le Guin gimė 1929 spalio 21 d. antropologo ir rašytojos šeimoje. U. Le Guin pradėjo rašyti anksti – jau 9 metų buvo sukūrusi fantastinį kūrinį, o sulaukusi 11 metų pirmąjį apsakymą pateikė mokslinės fantastikos žurnalui, tačiau jis buvo atmestas. Ursula rankų nenuleido. Baigė renesanso literatūros, prancūzų ir italų kalbų bei literatūros studijas. Pradėtos doktorantūros taip ir nebaigė – Prancūzijoje susipažino su būsimu vyru, ištekėjo, susilaukė vaikų. Dirbti nenustojo – sekretoriavo, mokė prancūzų kalbos ir rašė.

Nemažai jos ankstyvųjų darbų buvo atmesti, nes leidėjams atrodė nesuprantami, tačiau ji ir toliau rašė – 7 dešimtmečio pradžioje jos kūrybą pradėjo spausdinti.

1964 m. U. Le Guin pradėjo savo žymiąją fantastikos seriją apie „Žemjūrę“. Serija prasidėjo nuo apsakymo, o dabar ją sudaro 6 knygos ir 8 apsakymai. Pirmosios trys knygos „Žemjūrės burtininkas“ (1968), „Atuano kapai“ (1970) ir „Tolimiausias krantas“ (1972) – vadintos trilogija. Ją rašytoja parašė leidėjo prašymu sukurti ką nors paauglių auditorijai, tačiau jos kūrinys vos pasirodęs peržengė numatytos auditorijos ribas.

Ypatingo pripažinimo rašytoja parašiusi romaną „Kairioji tamsos ranka“ (angl. „The Left Hand of Darkness“) (1970), kuris pelnė visus svarbiausius fantastinės literatūros apdovanojimus (Hugo, Nebula).

Už kitus kūrinius U. Le Guin sulaukė ir daugiau įvairių apdovanojimų, taip pat ir vaikų literatūros, tarptautinio pripažinimo, o prieš keletą metų apie ją buvo kalbama kaip apie potencialią Nobelio literatūros premijos laureatę. Nors spėjimai neišsipildė, tačiau tai įrodo jos svarbą pasaulio literatūroje.

Lietuvoje rašytoja geriausiai žinoma kaip knygų serijos apie Žemjūrę autorė. Pirmoji serijos dalis „Žemjūrės burtininkas“ sulaukė net trijų leidimų lietuvių kalba (1992, 2002, 2016). O prieš pora metų, 2016-aisiais, leidykla „Alma littera“ naujai perleido U. Le Guin „Žemjūrės“ trilogiją.

Rašytoja bodėjosi realistiniais romanais apie vidurinės klasės žmonių sunkumus, ji teigė, kad pernelyg sureikšmindami realistinę prozą ir ją laikydami geros literatūros standartu, nepastebime daugybės geros bei rimtos literatūros, kuri nėra realistinė. U. Le Guin kūrė istorijas apie turtingus fantastinius pasaulius, kuriems įkvėpimo sėmėsi iš senovės mitologijų, Rytų filosofijos. Šios įtakos justi ir „Žemjūrės“ trilogijoje, pasakojančioje apie berniuką Gedą, kuriam tenka nueiti ilgą ir išbandymų bei klaidų kupiną kelią, kad subręstų, įgytų išminties ir taptų vienu galingiausių žemės burtininkų. Trilogijoje pabrėžiamas pusiausvyros, protingo pasitikėjimo savimi, savo trūkumų ir impulsų suvokimo svarba. Rašytoja tikėjo, kad knygos gali paveikti žmogaus moralę.

U. Le Guin maginė fantastika skiriasi nuo tos, kokia ji dažniausiai įsivaizduojama. Pavyzdžiui, „Žemjūrės“ trilogijoje kova pirmiausia vyksta su pačiu savimi, ne išorės priešais, iš jos herojų reikalaujama pasiaukojimo, kaltės pripažinimo. Rašytoja teigė, kad „karas kaip moralinė metafora yra ribotas, ribojantis ir pavojingas. Kai iš visų galimų veiksmų įmanomą paliekame tik vieną – karą su kuo nors, kad ir kas tai būtų, – šitaip pasaulį suskirstome į dvi dalis: aš arba mes (gerieji) ir jie arba kažkas tas (blogieji), o visą mūsų gyvenimo etinį sudėtingumą ir moralinį sodrumą supaprastiname iki elementariausio Taip arba Ne, Įjungta arba Išjungta. Tai naivu, klaidinga ir žeminama. Pasakojimuose šitaip išvengiama bet kokios būtinybės priimti bet kokį kitą sprendimą, išskyrus smurtinį, ir skaitytojui siūlomos infantilios garantijos.  Ir pernelyg dažnai tokių istorijų herojai elgiasi lygiai taip pat, kaip ir nenaudėliai: tiesiog nemąstydami griebiasi smurto, bet kadangi herojus visada yra „teisiųjų“ pusėje, jis visada ir laimi. Kas teisus, tas ir galingas“ (Ursula K. Le Guin, „Žemjūrės burtininkas“, Vilnius: Alma littera, 2016).

Rašytojos stiliui būdingas tvarkingas ir griežtai sudėliotas naratyvas, tačiau iškilus, poetiškas, neretai pasakėčioms, mitams, seniesiems pasakojimams artimas pasakojimo būdas.

Ursula K. Le Guin parašė apie 20 romanų, per 10 poezijos knygų ir daugiau nei 100 apsakymų, keliolika knygų vaikams ir jaunimui bei esė knygų.


 
Bibliografija (nurodomi tik pirmieji leidimai)

  • Žemjūrės burtininkas: romanas; iš anglų k. vertė A. Kapočiūtė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1992.
  • Atuano kapai: fantastinis romanas ir apsakymai; iš anglų kalbos vertė Anita Kapočiūtė. – Kaunas: Naujasis Eridanas, 2002.
  • Tolimiausias krantas: fantastinis romanas ir apsakymai; iš anglų kalbos vertė Anita Kapočiūtė. – Kaunas: Naujasis Eridanas, 2002.
  • Galingųjų palikimas: mokslinis fantastinis romanas ir apsakymai / Alan Dean Foster; iš anglų kalbos vertė Nomeda Berkuvienė. – Kaunas: Eridanas, 2000. – (Rinkinyje yra Ursula Le Guin apsakymas „Vėrinys“).


Nuotr. šaltinis http://www.ursulakleguin.com

 

 

 
Atgal   Spausdinti  

 Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
26272829300102
03040506070809
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31010203040506
Gruodis
    2018     
 

  

 

 
   
 
 Mus remia:
 

 

 
 

 

SRTRF 2018 m. suteikė dalinę paramą svetainės projektui „Lengva rasti gerą knygą: tęstinis informacijos apie vaikų literatūrą projektas

 

 
 
 

Gedimino pr. 51
01504 Vilnius

El. paštas: vaikai@lnb.lt

 
  © 2004-2018 Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius Sprendimas: IDAMAS, naudojamas SMARTWEB.