2017 m. rugpjūčio 23 d.
2017-04-28  

JUBILIEJŲ ŠVENČIA RAŠYTOJA NIJOLĖ KLIUKAITĖ-KEPENIENĖ



1957 m. gegužės 1 dieną gimė rašytoja ir vertėja Nijolė Kliukaitė-Kepenienė. 
Baigė Vilniaus S. Nėries vidurinę mokyklą. Tuo pačiu metu mokėsi B. Dvariono muzikos mokykloje ir J. Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje (akordeono klasė).


Vienerius metus studijavo Klaipėdos konservatorijoje režisūrą, vėliau ‒ lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus pedagoginiame institute (dabar Lietuvos edukologijos universitetas), kurį baigė 1981 metais. Nuo 2002 m. Vilniaus universitete studijavo anglų kalbą. Nuo 1982 m. mokė lietuvių kalbos, vėliau vertė knygas iš anglų kalbos, dėsto anglų kalbą. Gyvena Melnragėje. Nuo 1995 m. ‒ Lietuvos rašytojų sąjungos narė.

N. Kliukaitės-Kepenienės kūrybinė biografija itin įvairi. Ji kuria tiek poeziją, tiek prozą, tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Nesuklysime pasakę, kad autorei tai vienodai svarbu. Tačiau „Rubinaičiui“ norisi apžvelgti N. Kliukaitės-Kepenienės kūrybą vaikams ir paaugliams: išleista virš dvidešimties įvairaus žanro knygų. Šiek tiek nepelnytai primiršta 1994-aisiais pasirodžiusi knygelė „Pasaulis „V“, kurioje subtiliai vaizduojamas mergaitės Vilgaudės gyvenimas po močiutės mirties. Vilgaudė mokosi skaityti knygas ir pasaulį ‒ „kažkur aukščiau namų, bet žemiau debesų“ (p. 14).

Tačiau vaikų literatūros specialistai į šią autorę dėmesį atkreipė vėliau, išėjus dviem pasakų knygoms ‒ „Madingiausias krokodilas“ (1998) ir „Džiovintas debesėlis“ (1999; kiti leidimai ‒ 2013, 2015). Nonsenso žanras tuo laiku lietuvių vaikų literatūroje dar tik leido šaknis (panašiu metu, 1999-aisiais, pasirodė V.V. Landsbergio „Obuolių pasakos“). „Madingiausias krokodilas“ ‒ linksma istorija ikimokyklinio amžiaus vaikams apie nuotykių štroškusią kojinę. „Džiovintame debesėlyje“ pasakų daug, veikėjų ‒ taip pat. Tai ir įvairūs personifikuoti gyvūnai, ir karaliai su princesėmis, ir paprasti, šiandieniniai vaikai. Situacijos čia atsiranda tarsi iš nieko: „Mažoji Domicelė niekaip nesupranta, ko reikia tai šlapiai vištai ant jos pianino ir kodėl toji višta šlapia“ (p. 13). Tačiau intriga sukuriama puiki. 

Trumpųjų pasakų rinkinys „Po riestainio saule“ 2002-aisiais IBBY komisijos buvo išrinktas geriausia metų knyga vaikams. Autorė tęsia nonsenso žanro tradiciją, atrodo, čia gali nutikti bet kas, tekstai taip pat knibždėte knibžda veikėjų ‒ tai krokodiliukas Lukas, paršelis Marijonas, sliekas Izidorius, laputaitė Veronika, barsukas Osvaldas, akmenėlis Džiugas... Jie keliauja iš istorijos į istoriją, patiria įvairiausių vaikiškų nuotykių. Kai kurie nutikimai kelia šypseną, kai kurie skatina susimąstyti ‒ pavyzdžiui, poetiškas akmenėlio Džiugo poelgis iš žiežirbų puokštės įplieksti žvaigždyną, kad mirties tamsoje krokodiliukui Lukui būtų ne taip liūdna.  

Nonsenso žanro variacijos yra ir „Netikri padavimai“ (2008), kur pasakojamos įvairiausių daiktų (kilimų, durų rankenos, kompiuterio, lango, laiptų, televizoriaus...) istorijos. N. Kepenienė čia išradingai panaudoja tautosakos elementus kalbėdama apie šiuolaikinį vaiką supantį pasaulį: pavyzdžiui, anot pasakojimo, kompiuteris yra ainis smalsaus aitvaro, kadaise prarijusio Onos bažnyčią, Baltąjį tiltą per Nerį, Dievo Motinos katedrą ir net Seną... Pasakojimai žavi fantazija, netikėtu, paradoksaliu humoru („Šaldytuvas irgi buvo dėžė. Bet nebūtinai. Galėjo būti vonia arba net puodas. Svarbu, kad toje dėžėje, vonioje arba puode būtų buvę galima šauniai paslėpti žiemos garbanėlę“, p. 22).

N. Kepenienės knygose paprastai būna keliolika trumpų istorijų, kurias sieja tie patys veikėjai. Tokios yra „Kopūstų riteris ir kiti“ (1996) ‒ apie kiškį Paikšelį Bailelį ir jo nuotykius, „Baltosios žąsytės pasakos“ (2006) ‒ apie berniuko Naglio draugystę su Baltąja Žąsele, „Saulės sistemos plaštakė“  (2011) ‒ apie devynerių metų berniuko ir šiek tiek vyresnės jo bičiulės Drąsilės vaizduote pagrįstas keliones į kitas planetas. Fantastikos elementų apstu apysakoje „Su saulės vėju“ (2010), tačiau reikia pastebėti, kad netgi kelionės į kitas planetas autorės kūryboje priklauso pasakinei plotmei ir mokslinio-pažintinio pagrindo neturi.

N. Kepenienės kūryboje ypač svarbią vietą užima vaikų draugystė, jų tarpusavio santykiai. Šalia vaikų ‒ ir suaugusieji, su jais ryšys taip pat labai svarbus. Tai liudija smagi knygelė „Išgelbėk mane“ (2003), kurios pirmojoje dalyje kiemo vaikai įkuria „kovinį tėvų gelbėjimo būrį“ ir pakliūva į įvairias humoristines situacijas.   

Autorė nevengia skaudžių, komplikuotų temų. Antrojoje „Išgelbėk mane“ dalyje (2005) pasakotojas ‒ dvylikmetis Pijus ‒ susižaloja gelbėdamas šuniuką, jam tenka sėstis į neįgaliojo vežimėlį. Romane paaugliams „10 % improvizacijos“ kuriamas patrauklus jaunesniojo Saulenės brolio Jurgio charakteris ‒ Jurgis gimė be rankų, bet „buvo guviausias ir linksmiausias vaikas žemėje“ (p. 13), tik dvejų metų, o jau stebėtinai puikiai kalbantis, neiškraipantis žodžių, juos jungiantis į ilgus sakinius. Prie ypatingo vaiko temos N. Kepenienė grįžta romane paaugliams „Maršalitas“ (2013): čia vaizduojamas vaikas, turintis autizmo sindromą. Pasakojama iš vyresniosios sesers perspektyvos. Svarbūs vaikų ir tėvų santykiai. O pats maršalitas ‒ tai rišamoji medžiaga, jungtis tarp žmonių. Šioje knygoje ji įvardijama, tačiau akivaizdu, kad tarpusavio santykiai, tėvų ir vaikų ryšys yra kone esminis N. Kepenienės kūrybos elementas. Knygoje „Vasarnamis saulės zuikučiams“ (2008) vienuolikmetė pasakotoja Aliodija ilgisi „pabėgusio“ tėčio ir prisigalvoja įvairiausių dalykų, nes mama apie jį nieko nekalba. Šioje knygoje ryškus, nevienaplanis Aliodijos mamos charakteris. Kitose realistiniam žanrui priskirtinose Nijolės Kepenienės knygose suaugusiųjų portretai taip pat įsimintini ar bent jau paveikūs vien savo buvimu.

‒ Ar jūs su mama draugės?

‒ Mama yra mama.

‒ Ar tavo mama supratinga?

‒ Na, ji gyva. (p. 15)

Taip „Mirties vandenyne“ (2011) kalba pasakotoja Adelė. Romanas skirtas vyresniesiems paaugliams. Čia tiršta temų ir problemų: savižudybės artumas, draugų išdavystės, meilės trikampiai, rizikingos seksualinės patirtys, subkultūrų grupuočių įtaka ‒ visa tai galima apjungti į paaugliškas gyvenimo prasmės paieškas, kurios kartais nuveda pavojinga linkme.

Naujausioji N. Kepenienės knyga ‒ 2016-aisiais pasirodžiusios pasakos „Baltų ženklai“ yra panašios stilistikos kaip ir „Verpėjėlė“ (2014). „Baltų ženkluose“ pasakojimai grupuojami pagal Zodiako ženklus, tačiau stengiamasi kurti originalias istorijas, savaip dėliojant lietuvių padavimų ar stebuklinių pasakų elementus. Ankstesnių rinkinių nonsensą ir paradoksus čia keičia lyrinės intonacijos, paslaptinga atmosfera. Tekstuose nemažai filosofinių pamąstymų apie gyvenimo grožį ir trapumą, aiškios ribos tarp gėrio ir blogio nebuvimą, veikėjus perkeičiančią meilės galią. Pasakos skirtos veikiau vyresniojo amžiaus paaugliams, jei tik jas sugebės atrasti.

Reikia pastebėti, kad tik nonsensiškosios, humoristinės N. Kepenienės pasakaitės turi aiškų adresatą – ikimokyklinio ar jaunesniojo mokyklinio amžiaus skaitytoją. Realistinių kūrinių paaugliams ir jaunimui pasakojimo stilius toks, kad sunku nubrėžti aiškią ribą tarp kalbėjimo skaitytojui vaikui ir kalbėjimo jau suaugusiąjam. Ir tai ‒ ne dvigubo adresato, o šiokio tokio neapibrėžtumo, kylančio dėl nesuvaldyto teksto, problema. Nenuostabu: viename interviu N. Kepenienė teigia, jog pirmiausia rašanti sau: „Gal kiek hedonistinė pozicija, bet iš tiesų visada rašau sau. Labai negražu. Bet taip yra. Net ir vaikiškas knygas. Turbūt manyje labai daug vaiko. Dabar grįžtu prie pasakų – negaliu be jų. Rašau jas pati sau. Aišku, labai tikiuosi, kad ir kiti skaitys, kad jiems bus įdomu. Bet be galo gera jas rašyti. (...) Po to labai norisi grįžti ir prie tekstų suaugusiesiems. Knygos man yra tarsi dienoraštis. Bet bandau sukurti ir siužetą.“ (Kultūrpolis, 2014 04 09).

Taigi N. Kliukaitė-Kepenienė ‒ įvairialypė, ypač produktyvi autorė, tikinti skaitytojo sąmoningumu ir iš gausybės savo knygų leidžianti jam rinktis pačiam ‒ žaismingą nonsensą, apmąstymų kupiną lyriką ar probleminį realizmą.  

 

Bibliografija (kūriniai vaikams ir jaunimui)

  • Labanakt: pasakos. – Klaipėda: Eldija, 1992. – 37 p.
  • Pasaulis „V“: apsakymų rinkinys vaikams. – Klaipėda: Menininkų namai, 1994. – 48 p.
  • Kopūstų riteris ir kiti: pasakos. – Vilnius: Margi raštai, 1996. – 44 p.
  • Skriek vaivorykštės karusele: apysaka-pasaka. – Klaipėda: Klaipėdos rytas, 2000. – 54 p.
  • Madingiausias krokodilas: pasakėlė. – Vilnius: Folium, 1998. – 40 p.
  • Džiovintas debesėlis: pasakos. – Klaipėda: Libra Memelensis, 1999. – 111 p.
  • Po riestainio saule: pasakos. – Klaipėda: Libra Memelensis, 2001. – 63 p.
  • Tititatos užburti: apysaka-pasaka. – Klaipėda: Libra Memelensis, 2002. – 111 p. 
  • Išgelbėk mane: apysaka, 2 dalys. – Vilnius: Mažasis Vyturys, 2003-2005. – 94, 239 p.
  • Baltosios žąsytės pasakos: pasakos. – Klaipėda: Libra Memelensis, 2006. – 62 p.
  • Pupytė ir jūra, ir sriuba: pasakaitės. – Klaipėda: Libra Memelensis, 2007. – 95 p.
  • Vasarnamis saulės zuikučiams: apysaka. – Klaipėda: Druka, 2008. – 117 p.
  • Netikri padavimai. – Klaipėda: Libra Memelensis, 2008. – 95 p.
  • Su saulės vėju: tarp Fobo ir Deimo: romanas. – Klaipėda: Libra Memelensis, 2010. – 239 p.
  • Netikri padavimai (Brailio raštu). – Vilnius: Brailio knyga, 2010. – 95 p.
  • Saulės sistemos plaštakė: apysaka. – Klaipėda: Libra Memelensis, 2011. – 63 p.
  • Mirties vandenynas: romanas. – Klaipėda: Libra Memelensis, 2011. – 143 p.
  • Maršalitas: romanas. – Vilnius: Versus aureus, 2013. – 221 p. 
  • Verpėjėlė: pasakos. – Vilnius: Versus aureus, 2014. – 95 p. 
  • Dorotėja ir Girgždulis: pasakėlė. – Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2014. – 111 p.
  • Miestai: eilėraščiai ir piešiniai vaikams. – Vilnius: Versus aureus, 2015. – 47 p. 
  • Burinuko istorija. – Klaipėda: Klaipėdos šventės, 2015. – 24 p. 
  • Baltų ženklai: pasakos. ‒ Vilnius: Gimtasis žodis, 2016. – 156 p.

 

Vertimai jaunimui

  • Hipių namas: romanas / Katherine Holubitsky; iš anglų kalbos vertė Nijolė Kepenienė. – Vilnius: Gimtasis žodis, 2006. – 221 p.
  • Karalienė devynias dienas: apysaka / Karleen Bradford; iš anglų kalbos vertė Nijolė Kepenienė. – Vilnius: Gimtasis žodis, 2007. – 157 p
  • Įrėmintasis: apysaka / Frank Cottrell Boyce; iš anglų kalbos vertė Nijolė Kepenienė. – Vilnius: Gimtasis žodis, 2007. – 238 p.


Apdovanojimai už vaikų ir jaunimo literatūrą

  • 2002 m. geriausia metų knyga vaikams – „Po riestainio saule“
  • 2002 m. Ievos Simonaitytės literatūrinė premija už „Tititatos užburti“ ir „Jos“
  • 2016 m. Poezijos pavasario prizas už poeziją vaikams (už knygą „Miestai‟)
     

Rekomenduojame paskaityti

Parengė Neringa Mikalauskienė

 Vaikų literatūros kalendorius.

 

Rubriką „Vaikų literatūros kalendorius“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.





 
Atgal   Spausdinti  

 Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
31010203040506
07080910111213
14151617181920
21222324252627
28293031010203
Rugpjūtis
    2017     
 

  

 

 
   
 
 Mus remia:
 

 

 
 

 

SRTRF 2017 m. suteikė dalinę paramą svetainės projektui „Lengva rasti gerą knygą: informacijos apie vaikų literatūrą skaitmeninimas ir sklaida

 

 
 
 

Gedimino pr. 51
01504 Vilnius

El. paštas: vaikai@lnb.lt

 
  © 2004-2017 Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius Sprendimas: IDAMAS, naudojamas SMARTWEB.