Debiutavęs  prieš tris dešimtmečius rašytojas Vytautas Račickas jau išleido 24-ąją knygą. Romanas jaunimui „Baltos durys“, kaip rašoma anotacijoje „labai liūdna istorija, kuri kiekvieną iš mūsų gali paliesti pačiais netikėčiausiais kampais ir kurios pabaigą daugelis iš mūsų įvairiais pavidalais šiandien išgyvename...“.

Vytautas Račickas labiau žinomas kaip knygų vaikams autorius. Jo apysakos ir apsakymai populiarūs tarp vaikų ir jaunesniųjų paauglių, tačiau šis rašytojas moka sudominti ir vyresniuosius. 2006-aisiais pasirodžiusi apysaka „Nebaigtas dienoraštis“ greitai pelnė ir vyresniojo mokyklinio amžiaus skaitytojų palankumą, sulaukė antrojo leidimo. Nedažnas lietuvių rašytojas gali pasigirti tokiais aukštais tiražais, kokius siekia V. Račicko knygos (pvz.: „Nebaigtas dienoraštis“ išleistas 10 000 egz., „Baltos durys“ – 5000).

„Nebaigto dienoraščio“ populiarumas ir paskatino rašytoją galvoti apie naują knygą jaunimui. Panašių raginimų jis sulaukdavo ir susitikimuose su skaitytojais, mokytojais, skaitybos specialistais. Bibliotekininkė Meilė Preikšaitienė ne tik skatino kurti paaugliams, bet ir, neblogai pažinodama paauglių psichologiją, atskleidė vieną paslaptį – paaugliai nemėgsta storesnių nei du šimtai puslapių knygų (!) V. Račickas atkreipė dėmesį į šį magišką skaičių, tačiau naujajam romanui prireikė 210 puslapių.  

Romaną „Baltos durys“ V. Račickas vadina nelaimingos meilės istorija, tačiau tikroji knygos tema – narkomanija. Rašytojas pasakoja laimingos meilės istoriją, kurią pražudė narkotikai. Ilgai rinktis temos nereikėjo, tiesiog ji pati rašytojui „lindo į akis“, nes narkotikai jau tapo realybe, neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Tačiau medžiaga būsimai knygai buvo kaupiama ilgai: rašytojas skaitė narkomano užrašus, bendravo su jų giminėmis, kol pamažu ėmė ryškėti pagrindinio „Baltų durų“ herojau prototipas. Rašytojui, iki tol neturėjusiam jokio supratimo apie narkomaniją, atsiskleidė realūs narkomanų gyvenimo vaizdai ir jis suvokė, kad „narkomanai gyvena pakankamai laimingai, nelaimingi būna jų artimieji“.

Knygos pavadinimas vėlgi turi savitą istoriją. Rašytojas, klausdamas, kaip surasti Fabijoniškių mokykloje veikiantį Dienos centrą, kurį lanko narkomanai, išgirdo tokį paaiškinimą: „įėjus pro centrinį įėjimą, pamatysit baltas duris...“. Apie baltas duris, kurios yra danguje ir pro kurias Dievas įleidžia mirusias sielas, mąsto ir knygos herojai. Baltos durys tapo viso kūrinio leitmotyvu.

Vasario 1-ąją ši, jaunimo knyga apie jaunimą, buvo pristatyta visuomenei. Mokytojų namų svetainėje knygos kūrimo genezę papasakojo pats autorius Vytautas Račickas, ją analizavo Klaipėdos universiteto dėstytojas Romualdas Skunčikas, rašytojas Rymantas Černiauskas, aktorė Aldona Vilutytė perskaitė keletą romano fragmentų.

Knygos redaktorius doc. dr. Antanas Smetona, kuris romaną perskaitė vienas pirmųjų, jo meilės istorija nevadina. „Romane „Baltos durys“ minimalistiškai įtaigiai, savita vidinių monologų ir neapdailinto gyvenimo forma atskleidžiamas šiuolaikinio jaunuolio nuopolio kelias.“