2019 m. rugsėjo 23 d.
KĄ JIE SKAITO? GODA BARANAUSKAITĖ Spausdinimo versija

 


  

Apie pamiltas knygas pasakoja leidyklos „Nieko rimto“ korektorė, studentė lituanistė Goda Baranauskaitė.
 
 





K
ęstutis Kasparavičius „Trumpos istorijos“. Nors pats K. Kasparavičius sakosi besijaučiantis labiau knygų iliustruotoju, o ne rašytoju, vis dėlto tai, kaip šis autorius geba organiškai jungti vaizdą ir tekstą, man kelia nuoširdų susižavėjimą. Nors ir trumpos K. Kasparavičiaus istorijos, bet kiekviena jų taikliai pasakoja gyvenimą tų, kurie mums kartais atrodo savaime suprantami. Jautrus autoriaus žvilgsnis aplinkai jau kiek suaugusią mane truputėlį verčia susigėsti dėl tokio kartais ištinkančio užmaršumo. Tuomet skubu padėkoti jau suplyšusiems savo batams už tiek daug kartu pramintų takelių.


Frances Hodgson Burnett „Mažoji princesė“
. „Mažoji princesė“ yra tiesiog odė vaizduotės galiai (visai kaip „Heida“ – odė gyvenimo džiaugsmui). Viena iš tų knygų nepaprastai jautriai kuriančių vaiko, per anksti susidūrusio su visai nevaikiško gyvenimo negandomis, pasaulį. Pirmą kartą (bet ne paskutinį) perskaičiusi šią knygą vaikystėje iki šiol su savimi nešiojuosi tą nepaprastą tikėjimą žmogaus gebėjimu išlikti savimi nepaisant nieko. Tokia vidinė stiprybė, kylanti iš autorės tapomo mažos mergaitės paveikslo, negali nežavėti. Be galo džiaugiuosi, kad tada į mano rankas pakliuvo knyga, leidusi visai kitaip įsivaizduoti princeses.



Shaun Tan „Prarastas daiktas“
. Iš pirmo žvilgsnio ši istorija gali pasirodyti absurdiškai komiška. Bet greitai šypseną pakeičia suvokimas, kad šis absurdas yra šiųdienio žmogaus realybė. Knyga apie tai, kaip mes greitai keičiame pasaulį, bet jame patys kartais truputėlį išnykstame ir pasimetame. O gal mus pameta kiti? „Prarastas daiktas“ padeda surasti patį save – ir visai naujai, ir vėl iš naujo. O kai truputėlį giliau pasikapstai savyje, tikrai prisimeni, kad šiame pasaulyje gyveni ne vienas.


Patrick Ness „
Septynios minutės po vidurnakčio. Ši knyga tapo mano nauju atradimu. Poetiškas pasakojimas apie didžiausias baimes – netekties ir nežinomybės. Kad ir kaip bebūtų apmaudu, jas padiktuoja pats gyvenimas, todėl nuo jų pabėgti neįmanoma. Tenka išmokti su jomis susigyventi ir priimti kaip savo esybės dalį, susidraugauti su savo vidiniu siaubūnu. Gal kam „Septynios minutės po vidurnakčio“ gali pasirodyti ir niūri knyga, bet skaitydama šiame niūrume aš visuomet jaučiau šviesą. Beje, nuostabios ir iliustracijos.


N
atalie Babbitt „Amžinieji Takiai“. Filosofinis žvilgsnis (o aš jį labai mėgstu!) į gyvenimo prasmę, sukeliantis begalę įvairiausių minčių. Kaip aš pasielgčiau Vinės vietoje? Ar galima gyventi amžinai ir neprarasti gyvenimo džiaugsmo? Bet ką daryti, kai negali pasirinkti kaip Vinė, kaip su tuo susitaikyti? Kiekvienas šioje knygoje gali atpažinti save ir susidurti su klausimais, nuo kurių kartais bandome pabėgti. „Amžinieji Takiai“ viena tų knygų, kurią skaitydama vėl ir vėl atrandu vis naują santykį su savimi ir mane supančiu pasauliu.

 



 
2016-09-19

 

 

 Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
26272829303101
02030405060708
09101112131415
16171819202122
23242526272829
30010203040506
Rugsėjis
    2019     
 

  

 

 
   
 
 Mus remia:
 

 

 
 

 

SRTRF 2018 m. suteikė dalinę paramą svetainės projektui „Lengva rasti gerą knygą: tęstinis informacijos apie vaikų literatūrą projektas

 

 
 
 

Gedimino pr. 51
01504 Vilnius

El. paštas: vaikai@lnb.lt

 
  © 2004-2018 Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius Sprendimas: IDAMAS, naudojamas SMARTWEB.